Paroda menų inkubatoriuje „Kalba su paveikslu“ | Atidarymas 06.15

Marius Morkūnas jaunos kartos kūrėjas, save realizuoja įvairiose meno srityse, dalyvauja parodose, gimė 1976 metais, Klaipėdoje. Autorius gyvena ir kuria Kaune. Kūryba lydėjo nuo ankstyvos vaikystės, jau nuo penkerių metų pasireiškė stipri trauka menui. Pradėjus lankyti mokyklą prioritetas buvo dailės pamokos ir būreliai, o kai jų tapo per maža, stojo į dailės mokyklą *BRAKO 1985 m. Vėliau jis stojo, mokėsi ir yra baigęs Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnaziją (1986-1995 m.). Studijavo ir baigė Vilniaus dailės akademiją, Kauno dailės instituto, Klaipėdos vizualinio dizaino katedroje, menotyros krypties vizualinio dizaino pagrindinių studijų programą bei įgijo dizaino menų bakalauro laipsnį (1995-1999 m.). Toliau tęsė studijas Vilniaus dailės akademijoje ir 2001 m. įgijo menų krypties vizualinio dizaino magistro laipsnį.

Indrė Morkūnė – Makelytė, jaunosios kartos kūrėja, gimė 1985 metais, Kėdainiuose. Nuo 2006 metų gyvena ir kuria Kaune. 2019 m. Kauno kolegijoje Menų ir ugdymo fakultete baigė neformaliojo mokymo programą – „Tapyba“. 2021 – 2022 m. Vilniaus dailės akademijos Kauno atvirojoje dailės, dizaino ir architektūros mokykloje mokėsi piešimo bei tapybos.

Tapytojai aktyviai dalyvauja parodose, tiek personalinėse, tiek grupinėse. Motyvų semiasi pleneruose iš gamtos. Morkūnų tapybos paroda „Spalvos galia“ gimė iš meilės kūrybai ir jos puoselėjimui. Spalva gali nuraminti, suteikti jėgų ar energijos, tai ypatingai jaučiama, kuomet kūryba užsiima visa šeima. Spalvos mus lydi visur ir gamtoje ir saulėlydyje, ir vidiniuose išgyvenimuose, net ir sapnuose. Kiekvienas iš šių menininkų spalvą suvokia savaip, todėl jų kūryba yra savita ir išskirtinė. Mariaus Morkūno darbuose vyraujanti kūrybos tema – pajūris ir pamarys, iš Klaipėdos kilusį dailininką visada traukia vanduo, paveiksluose paprastai švelniai raibuliuojantis, ramiai tyvuliuojantis. Įdomu tai, kad paveiksluose beveik niekada nematyti aiškios ribos tarp vandens ir dangaus, jie susilydę į vieną, horizonto linija gali būti tik numanoma, o erdvė tokiu būdu tampa begalybe. Autoriaus pamėgti motyvai – pajūrio pušys, atkakliai nepasiduodančios jūrai ir vėjui, vėjyje siūruojančios pakrantės smilgos ir, žinoma, valtys. Tuo tarpu Indrės Morkūnės – Makelytės kūriniuose jaučiama gili simbolika, čia daugiau mistikos, neapibrėžtumo, paliekama daug laisvės žiūrovui įvertinti apie ką kalba paveikslai. Kūryboje kalbama apie vidinius išgyvenimus, todėl galima sakyti, kad tapybiniai paveikslai yra tarsi dienoraštis.